3

«

»

Spa 13

Ir aš ten buvau…

cep1„Kad tu žėnuotom, kap aš nuoriu valgyt… “ Sakoma, jog žodžių iš dainos neišmesi, tą patį galima pasakyti ir apie Nemuniečių tradicines šventes, trūks plyš jos įvyks. Taip atsitiko ir su cepelinbaliu. Dieną suvažiavę fuksai ir ne tik, atidarė manufaktūrinį cepelinų gamybos fabrikėlį. Ilgai netrukus vanduo šilo puoduose. Vakarop sugūžėjus gausesnėms cepelinų mėgėjų pajėgoms užvirė darbas: kas tarkavo bulves, kas tarkius minkė/maišė, kas mėsą sūdė – visi turėjo ką veikti. Erdvioj ir naujausia virtuvine technika aprūpintoje Kapitoniškių virtuvėje skambėjo ne tik bulvių tarkų varikliai, bet ir neišsenkančios Nemuniečių dainos. Su daina linksmiau ir darbas greičiau pasidaro. Miklių rankelių glostomi cepelinai vikriai nugulė plačius stalviršius. Cepelinų šiemet užderėjo tikrai nemažai – 475, o dar kiek „durniukų“! Cepelinų fabrikėlio šefai: Sandra Galdikaitė, Romas Biliūnas, Rokas Muleravičius, Rūta Krasnickaitė zujo po virtuvę organizuodami darbus. Taip pat įvestas naujas etatas – cepelinų kontrolierius (per didelius ar netinkamus didžkukulius be gailesčio pažymėdavo stambus Roko Kaknevičiaus pirštas). Tai šen tai ten pasirodanti Vytenio Čimieliaus kamera užfiksavo nuotaikingiausias cepelinų fabrikėlio akimirkas. Neatėjus vidurnakčiui gardus cepelinų bei spirgučių padažo kvapas užliejo Kapitoniškių salę. Labiausiai išalkusieji galėjo varžytis šokinėjimo su bulvių maišais ar cepelinų rijiko/-ės rungtyse, jais šiais metais tapo Greta Šeferytė ir stuomeniu bei liemeniu pasižymintis Remigijus Vaščėga. Po rungtynių sparčiai paruošti stalai ritmiškai dunksėjo nuo išalkusių Nemuniečių kumščių, o įspūdingos ovacijos pranešė apie artėjančius cepelinus. Penkioms minutėms stojo mirtina tyla… verdiktas – SKANU!!! Bulvių pagerbimo šventėje netrūko nei juoko nei prakaito išlieto fabrikėlyje – viskas dėl gardžių cepelinų. Ir tam davė ir tam davė, o tam dar ir liko. Ir aš ten buvau…Per barzdą varvėjo, burnoj apturėjau!

NUOTRAUKOS ČIA

cep4

cep2