3

«

»

Lie 14

Diplomantų laiko mašina

Sklinda kalbos, kad liepos 11 dieną nemuniečiai keliavo laiku. O pasirodo tai yra įmanoma! Visiems, kurie į ansamblį atėjo prieš penkerius metus, ąžuoliniai vainikai buvo uždėti istorinėje vietoje – “Klumpėje”, kur prieš kelis dešimtmečius nemuniečiai ir repetuodavo, ir linksmindavosi, ir įvairiausias baikas krėsdavo. “Klumpėje” jau daugiau nei 20 metų niekas nevyko, ten buvo tik didelis nereikalingų daiktų kalnas ir dulkių sluoksnis. Tačiau Nemuno sukurta laiko mašina padarė stebuklus! Liepos 11-osios vakaras, kaip tais laikais, buvo pažymėtas ansambliečių emocijomis bei spalvingais krivalakais ant įsiamžinimo lentos. Jeigu kam dar kyla dvejonė apie ką mes čia –  tai trumpa instrukcija:

Diplomantų išleistuvės – liepos pradžioje vykstanti viena iš Nemuno tradicinių švenčių, kurios metu yra pagerbiami jau penkerius metus ansamblį lankantys žmonės. O šis pagerbimas yra oficiali ir graži šventė, kurios metu piname ąžuolinius vainikus diplomantams, kuriame dainas, pasakojame prisiminimus, sakome sveikinimus ir darome dar daug daug gražių dalykų, kuriuos galima sužinoti tik esant nemuniečiu.

Grįžus į penkis metus atgal, galima išsiaiškinti įdomių dalykėlių ir nutylėtų priežasčių, dėl kurių dabartiniai diplomantai atsidūrė Nemune. 2009 metais nauji nariai upeliais sutekėjo, o praėjus 5 metams – liko aštuonios tvirčiausios senvagės. Ir jos Nemunui dovanojo savo šokio ir vokalo talentus.

Paukšteliai čiulba, kad net trys kretingiškiai į ansamblį atėjo žmonos ieškoti, nes juk praktiškai ir susirado – tik dar vestuvių belieka sulaukti. Bet tikrieji atplaukimo į Nemuną vingiai – kitokie.

Diplomantą Romaną sugundė artistiškas nemuniečių pasirodymas pusseserės Raselės vestuvėse (kuriose dalyvavo kaip svečias), todėl tik įstojus į Kauną, gavo pasiūlymą ateiti šokti ir nieko nelaukęs atsidūrė Nemune.

Antras kretingiškis Pranas buvo vadovės Margaritos pagautas bežiūrint Nemuno pasirodymą prie elektronikos rūmų. Kai jau nusprendė, jog ateis į ansamblį – kankino dilemos: ar eiti groti klarnetu, ar šokti, ar džiuginti kitus savo vokaliniais sugebėjimais. Labiausiai įspūdį palikęs vokalų žaismingumas bei linksmumas – patraukė Praną į chorą. O ten vadovę pakerėjo Prano boso tembras.

Nuo mokyklos laikų trečiasis kretingiškis Petras buvo pažįstamas su Romanu ir Pranu. Todėl šie du draugai susuko planą, kad ir trečiasis (Petras) įsilietų į Nemuno srovę. Romano paskatintas Petrelis nusliūkino pas šokėjus savo kūno judesius pademonstruoti. Neįtikęs ten – susikalbėjo su vokalų žvalgu Pranu ir gavęs patvirtinimą, jog choristai “yra kuuul”,  nuskuodė į vokalinę, pasirodė prieš vadovę – įtiko ir pasiliko.

Na, o Petras jau kai buvo Nemune įsitvirtinęs – įkalbėjo savo kursioką Paulių, kad ir jis prisijungtų prie Nemune dainuojančių būrio. Paulius išgirdęs vos kelis sakinius apie smagų laiką ansamblyje, nedvejodamas čia atėjo, savo tenorišku tembru sužavėjo vadovę ir ilgam pasiliko.

Benas (ansambliečių vadinamas – Benaitis) pirmają pažintį su Nemunu turėjo dar 2007 metais, kai Dainų šventėje dalyvavo su savo mokyklos choru. Vienoje mokykloje gyvenu kartu su Nemunu. Ir, aišku, kur gi nepastebėsi per naktis harmoningai skambančių Nemuno dainų. Tas ir paliko įspūdį Benaičiui. 2 metus dvejojęs ir “googlinęs” kokių dar yra kolektyvų – suprato, jog visgi Nemunas yra TAS!

Sopranė Neringa pirmą kartą į Nemuną atėjo draugę lydėdama. Draugė vokalinėj perklausoj dainavo, o paskui kartu su Neringa repeticijoj pasiliko. Pamatė kas kaip čia vyksta. Žiūrėjo, žiūrėjo, klausė, klausė ir Neringa nusprendė pati savo vokalinius gebėjimus parodyti. Nieko nesvarsčius Neringa buvo priimta. Bet, matyt, likimas viską suklostė taip, kad draugė išėjo iš ansamblio, o Neringa čia jau penktus metus.

Ansambliečių pravardžiuojama Vaščėgienė Justė ne veltui turi tokią pravardę. Nes ilgus metus jau draugauja su veteranu Vaščėga Remigijum. Jis jau nuo mokyklos laikų drebina balsu bosų gretas. O Justė dar tais laikais tik kalbas girdėjo apie nuostabų ansamblį. Ir vieną kartą pareiškė savo vyreliui; “užteks čia tau vienam linksmintis – noriu ir aš kartu”. Aišku vyrelis dar prigąsdino, kad prieš visus reiks Justei solo dainuot. Bet drąsiajai Justei tai buvo nei motais, juk jeigu nori – viskas įmanoma. Ir net nedainavus solo – Justė buvo priimta į choristų gretas.

Šokėjas Arnas sekė seserų ir brolio pėdomis, mat jie buvo ansambliečiais dar tada, kai Arnui tik smėlio dėžė rūpėjo. Kai Arnutis užaugo, įstojo į KTU ir savo šokėjo karjerą atėjo pratęsti į Nemuną.

 

Jau nuo pat atėjimo į Nemuną – kiekvienas ansamblietis kuria istoriją, savo dūšia ir veikla prisideda prie tradicijų. O tie kurie dar dvejoja “kuo tas Nemunas ypatingas”, tai galime atsakyti – tik pabūvojęs jame gali rasti atsakymą.

 

diplomantai2 diplomantai3 diplomantai4 diplomantai5 Diplomantai1