3

«

»

Rgs 05

I dalis: Pakeliui į Turkiją

Vasara baigėsi. Liūdna. Bet tą negerą jausmą panorėjus galima naikinti. Tereikia apsilankyti trečiuose ARBA PASITELKTI PRISIMINIMUS. Išties būtų net kažkaip negražu pamiršti ir Jums nepapasakoti ryškiausių saulėtojo sezono įspūdžių – nepasidalinti tuo, kuo Nemunas turbūt gyvens dar mažiausiai pusę metų… Taigi pirmiausia apie tolimus kraštus.
Liepos mėnesio kelionė Kaunas-Corum arba Lietuva-Turkija buvo tokia pasisekusi, kad tiesiog norėtųsi už ją padėkoti vieno iš ryškiausių kelionės dalyvių žodžiais:
„Dėkoju visiems, prisidėjusiems priemano kirtimo per sieną.“

Kitaip tariant, ačiū visiems išlydėjusiems, prisidėjusiems, keliavusiems už visus sėkmingus „sienų kirtimus“, dovanojusius gausybę prisiminimų net iš šešių Europos šalių.

Slovakijos Aukštieji Tatrai. Po naktinės kelionės autobusu pavargusiais Lenkijos keliais, visai nepavargusių nemuniečių laukė pirmasis iššūkis. Dieną pasitikti kvietė Stary Smakovec mieste saulės apšviestos Aukštųjų Tatrų viršūnės. Visi žinojo: turim vedlį – kopsim! Žinojo, bet nesitikėjo, kad per dieną įveiktas netrumpas atstumas ir pasiektas 2 km aukštis taps tikru išbandymu kojoms ir dar didesniu širdžiai ar kitiems už nuostabą bei pasitenkinimą atsakingiems organams. Kiekvienam nemuniečiui tos dienos kelionė aukštyn buvo savaip įdomi:  jautruolius vertė aikčioti gamtos grožis – uolėti kalnai, miškai, upeliai, snieguoti takeliai, nebijančius – Tatrų viršūnėse atgaivino ledinis šaltinio vanduo, silpnuosius – neveikiantis funikulierius privertė verkšlenti paskutinius šimtus metrų įveikiant savomis kojelėmis. Taigi po stiprių potyrių silpnai vaikštantys, bet galingai dainuojantys nemuniečiai tęsė kelionę toliau.

Serbijos sostinė Belgradas. Nors Belgrado architektūra ir atmosfera daugeliui pasirodė gana šalta, miestas kraują kaitino kitais būdais: nuo ryto iki vakaro ore tvyrojo 37 laispnių karštis. Nemuniečius gelbėjo gatvių vandens čiaupai ir skardinių, iš mažų parduotuvėlių šaldytuvų, turinys. Tiesa, fontanų Belgrade taip pat gausu. Ir jie ne tik gaivino. Vakarėjant prie Nemuno pasirinkto susitikimo parkelio pagal muziką šokantis įvairiaspalvis fontanas džiugino ir ilsino per dieną daug mačiusias nemuniečių akis. Tokiam vandens šou besitęsiant, nežinia kodėl pavaidinę dramblius, elnius ir džeimsus bondus, išgręžę save iki paskutinio lašo nemuniečiai sėdo į autobusą ir naktį vėl judėjo tolyn.

Bulgarijos kurortas Nesebar. Juodoji jūra, šiltas vanduo, švelnus vėjelis, mažas, mielas ir jaukus miestelis – tipinis kurortas. Tik kainos čia pasirodė netipiškai žemos. Tai tik dar labiau džiaugino ir vertė kratytis minties, jog diena turi pabaigą. Vis dėlto viskas, kas gera, baigiasi. Tad jūroje prisimaudę, paplūdymyje išsigulėję ir į stulbinamai didelį mėnesienos atspindį ant vandens atsižiūrėję nemuniečiai pasiruošė tikslų tikslui – šiąnakt pasieksime Turkiją!

Laukite tęsinio…

Autorius: