3

«

»

Rgs 25

KAI PASAKA MIRŠTA

Šlama mirusio rudenio lapais
Skudurėliai laiškų padegtų,
Ir lyg šaukia kažkas iš anapus
Nubolavusių ievom naktų.

Gal iš viso nebuvo gyventa?
Gal tik sapną akių mėlynų –
Mėnesienų sidabro prisemtą,
Meilę saugantį langą menu?

Ir visur aš matau šitą langą.
Užsimerkiu – sužiūra jinai.
Ten matau aš nuskendusį dangų
Ir save, nuskandintą tenai.
Paulius Širvys