3

«

»

Kov 19

Laiškai iš užsienio Nr. 1
(Atnaujinta)

Mielas Nemunieti,

Pavasariui jau beldžiantis į duris, pristatome Tau naują skiltį – „Laiškai iš užsienio“. Joje galėsi sužinoti karščiausias nemuniečių gyvenimo naujienas iš įvairiausių pasaulio kampelių, taip pat – patenkinti savo smalsumą ir išsiaiškinti – ką iš tikrųjų veikia nemuniečiai už Lietuvos Respublikos sienos, kaip jiems sekasi, kuo gyvena, ką galvoja, ko ilgisi… Į šiuos ir kitus klausimus laiškais atsakyti bandys patys „emigrantai“.

O mes, skaitydami šiuos laiškus, kartu laukime išvykusiųjų grįžimo į „trečius“.

Pirmąjį laišką mums atplukdė pati Baltijos jūra, žinutės butelyje pavidalu. Ją, išsiilgusiems nemuniečiams suskubo išsiųsti visų gerbiamas ir mylimas vokalas Pranas Balsys.

Trumpai apie Praną:

    • Vardas: Pranas

 

  • Pavardė: Balsys

 

 

  • Pasaulį išvydo ir galingą balsą parodė: 1990-05-18

 

 

  • Augo: Kretingoje

 

 

  • Studijuoja: KTU Automatiką ir valdymą

 

 

  • Nemune: vokalas, 2010-2011 m. „Nemuno” valdybos metraštininkas

 

 

  • Kartėlis: iš rankų išslydusi pergalė „Misterio Nemunas 2010“ konkurse

 

 

  • Žinomas kaip: „Misija Sibiras“ dalyvis, žmogus – stiprus tiek fiziškai, tiek dvasiškai, tikras lyderis, į kurio svarų balsą atsižvelgia visi

 

 

  • Šiuo metu: Pranas pagal Erasmus programą išvykęs į Linköping miestą Švedijoje

 

 

  • Be Prano vokalinėje: itin liūdi panelės

 

 

2012-03-06 Pranas rašė:

Pirmosios savaitės, pirmieji įspūdžiai

Sveiki mielieji! Valdybos esu įpareigotas rašyti ataskaitą apie savo veiksmus ir prasižengimus svetur. Tikiuosi, nebausit ir suprasit, kad “nutrūkęs“ nuo nemunietiško gyvenimo visai praskydau ir nuklydau. Gyvenu nei šeip, nei taip: tuoj jums viską ir papasakosiu :) Taigi visų pirma, bazuojuosi visai netoli nuo Lietuvos, vos kitoje Baltijos jūros pusėje. Esu (studijuoju) vikingų žemėje – Švedijoje. Apie švedes Garbingi Nemuno vyrai, niekada netikėkit, kad švedės yra storos ir negražios bobos.Anaiptol, jos supranta ko mes kaip vyrai pageidaujame: skoningo moteriškumo, žavingų manierų, pilnaverčio bendravimo, paslaptingumo. Pvz., man nieko nėra gražiau, kai mergina mina dviratį,  dėvėdama sijoną ar suknelę!!!), po to truputį sušilusi nusirengia vieną iš savo dviejų megztukų ir net įraudę žandai ir pasišiaušę plaukai neužgožia to per kraštus trykštančio moteriškumo. Tai mane veda iš proto. Tada jos susitinka, dvi ar daugiau ir pradeda burkuoti švediškai. Kalba garsiai ir man nesuprantamai, karts nuo karto žavingai juokiasi. Per paskaitas visąlaik ką nors kramto. Pastebėjau – mėgsta vaisius: bananai ir obuoliai yra „einamiausi“. Tai blaško mano dėmesį. Galų gale jos prieina prie tavęs, nerūpestingai sveikinasi (visąlaiką šypsosi), klausia kaip sekasi ir ar patinka Švedija. Kažkuris nemunietis klausė manęs apie švedžių plaukų spalvą, žinokit, tiesa tokia: pusė iš jų yra šviesiaplaukės, o kitos tamsios – labai tikėtina – dažytos.  Ir vis dėlto, kaskart galvoju apie nemunietes. Kiek jų liko? Kas tokios? Kas dabar su kuo ir kas prieš ką? Kodėl jos, o ne kitos? Ar  nulės jau nebe nulės? O kurios dar iš jų nulės? Ech, per sunku. Laukite tęsinio, kuriame sužinosite daugiau apie Prano gyvenimą Švedijoje!!!

Tęsinys

Apie Erasmus…

Negaliu sakyti, kad esu tipinis ERASMUS studentas, nes į vakarėlius einu tik kartą ar dukart per savaitę, bet jūs mane pažįstat – tada atiduodu visą save. Pvz. pats „šviežiausias“ vakarėlis praėjusį savaitgalį (redakcijos pastaba – dabar paminėtas vakarėlis tikrai nebėra  „šviežiausias“) pas ispanes koridoriuje. Įsibrovėme į vakarėlį penkiese: aš, malonus vokietis Marius iš Kiolno ir amerikiečiai Joe, Tom, Hunter iš Vakarų Virdžinijos. Visi jau gerokai įkaušę ir išsičiustę kaip priklauso, patraukėme tiesiai prie taikinio – ispanių pulko šokančio ratelyje. Natūralu, kad reakcija buvo vienareikšmiška… Balandėlės nesitikėjo išvysti tikrų vyrų – juolab, kad turėjom sėkmės garantą – Hunter  (tą vakarą vilkėjusį kiškio kostiumą). Taigi matematika paprasta: didelis girtas kiškis + tikri vyrai = sėkmės garantas. Nežinau ar tiesa, bet vietiniai žmonės tai vadina ERASMUS.

Kasdienybė

Studijų tvarkaraštis čia toks nepastovus, kaip oras Sibiro kalnų masyvuose. Jau atrodo, kad įpratai prie 08:00 – 16:00 tvarkaraščio, bet kitą dieną matai tvarkaraštyje įrašyta – 17:00 – 21:00. Todėl tvarkaraštį tikrinu kas savaitę. Paskaitos dažniausiai trunka pusę mano dienos. Grįžęs visąlaik suku galvą, ką  pagaminti iš savo plataus maisto raciono: faršas su bulvėmis, makaronais ar ryžiais? Savaitgaliais šį asortimentą paįvarinu pridėdamas daržovių. Po valgio kokias tris valandas ilsiuosi. Dažniausiai mokausi papildomai arba žiūriu filmus. Jau n-tąjį kartą  peržiūrėjau visas “Rokio” dalis, todėl “persimečiau” prie romantinių. Bandau atrasti gerų filmų apie meilę. Pavyko rasti vos keletą. Vakarop einu į mišką prasibėgti savo tradicinę 5km trasą. Trąsos gale yra žaidimų aikštelė – lygiagretės, „turnikai“ ir kiti mieli įrengimai. Ten lieju nemažai prakaito. Grįžęs daug laiko praleidžiu duše ne tik dėl to, kad vanduo įtrauktas į nuomos kainą ir neskaičiuojamas, bet kaip tik – kad galėčiau dar ir padainuoti. Labai pasiilgau dainavimo ir dušas mane gelbėja. Po to tradiciškai einu į prekybos centrą netoliese – nusipirkti apelsinų sulčių. Kaskart jas geriu vos nuėjęs nuo kasų ir kaskart matau tą patį apsauginį eidamas iš prekybos centro. Nepatikėsit, bet visada žinau ką jis darys. Visąlaik jis linktelį galvą ir palinki gero vakaro. Kodėl man?!Po šimts, juk aplinkui pilna išeinančių žmonių, o jiems pastarasis nieko nesako. Įtariu kažką negero. Grįžęs namo užbaigiu dieną darydmas tradicinę atsispaudimų seriją ir klausydmas “WHITESNAKE – Here i go again”. Dažnai užmiegu galvodamas apie Nemuną…

LAUKITE TĘSINIO…

 

Autorius: Valdyba