3

«

»

Rgs 17

Laiškai iš užsienio Nr. 8

Prasidėjus rudeniui, o tuo pačiu ir naujajam „Nemuno“ sezonui, tikriausiai pastebėjote, kad atsirado mįslingai dingusių žmonių kuriuos primena tik tuščios kėdės „trečiuose“. Norėtume atskleisti paslapties šydą ir atsakyti į klausimus – kur dingo šie šaunūs ansambliečiai? Ką jie veikia? Kada sugrįš pas mus? Į šiuos ir kitus klausimus Jums, mielieji, bandys atsakyti „iš vasaros atostogų grįžusi“ rubrika – „Laiškai iš užsienio“. Pirmoji laišką Jums rašyti suskubo smuikininkė Ieva.

Apie ją:

  • Vardas: Ieva
  • Pavardė: Gaidukevičiūtė
  • Kilmė: agurkų kraštas (Kėdainiai)
  • Studijuoja: KTU Muzikos technologijas
  • „Nemune“: griežia smuiku, vis dar fuksė.
  • Dar žinoma kaip: mergina nuolat besiblaškanti tarp studentų atstovybės ir „Nemuno“. Retkarčiais dėl to nukentėdavo repeticijos, tačiau nemunietiškos tradicinės ir netradicinės šventės – niekada.
  • Šiuo metu: Ieva pagal „Erasmus“ programą studijuoja Islandijoje.

Sveiki, Nemuniečiai : ). Kas žinot, o kas ne – šiuo metu esu atokiausioje Europos saloje – Islandijoje. Taigi apie viską nuo pradžių.

Tik pradėjus lėktuvui leistis, pamačius, koks oras už lango, mintyse sukosi tik viena mintis – ir ką aš čia veikiu. Išskrendant iš mielosios Lietuvos termometras rodė +25, skaisčiai švietė saulė, o čia – vos 15 šilumos, gausybė debesų, rūkas, dulksna ir nepanašu, kad čia išvis kada nors pasirodo saulė. Tačiau stengiuos apie tai negalvot ir kaip nors nusikapstyt iki vietos, kur gyvensiu ateinančią savaitę. Man pasisekė – sutikau kitus lietuvius(!), kurie buvo labai geranoriškai nusiteikę ir pavežė iki reikiamos vietos. Likusią dienos dalį prakiurksojau susisupus šiltoj antklodėj su puodeliu arbatos bei naršydama internete.

Pabudus kitą dieną net širdyje linksmiau pasidarė – už lango (jei tik jį galima taip pavadint; paprastai pas islandus pirmasis aukštas yra rūsyje, todėl langas labai mažiukas) maloniai švietė saulė. Nieko nelaukdama susiruošiau, apsivilkau šaunųjį Nemuno džemperį, pasiėmiau žemėlapį ir išpėdinau miesto apžiūrinėti. Kadangi žymiausias objektas šiame mieste – bažnyčia Hallgrímskirkja, todėl nusprendžiau pirmiausia ją ir apžiūrėti. Beeinant dėmesį patraukia atsivėręs vaizdas į pakrantę, tad nieko nelaukus patraukiu jos link. Vaizdas tiesiog pasakiškas – nedidelio vėjo genamos bangos skalauja didžiuliais akmenimis grįstą krantą, vanduo dangaus mėlynumo ir puikiai matomi didžiuliai kalnai už nedidelės įlankėlės. Atsipalaidavus pėdinu pakrante, grožiuos vaizdais, kol prieinu metalinį vikingų laivą. Atsisėdu ir toliau mėgaujuos nuostabiu (Islandijai tokiu nebūdingu) oru. Mąstau, kaip man šiandien pasisekė su oru, tačiau netikėtai už nugaros išgirstu „Labas“. Atsisuku, o mergina toliau porina – „Man atrodo vakar skridom tam pačiam lėktuve, o ir džemperis…“ Malonus šokas, kad dar kažkas be manęs šioje atokioje šalyje kalba lietuviškai. Smagiai paplepam, apsikeičiam kontaktais ir toliau leidžiu laiką prie metalinio šedevro. Nuotaika kas be ko dar labiau pagerėjo, džiaugiuos, kad nusprendžiau šiandien apsivilkt Nemuno džemperį. Besimėgaujant vis dar laisvu laiku sėdžiu toliau, stebiu ateinančius žmones, norinčius įsiamžint prie šios meno skulptūros. Dėmesį patraukia du vaikinukai. Vienas iš jų ryškiai azijietis, todėl nusprendžiu, kad jie taip pat turistai. Kaip ir priklauso – fotografuojasi prie žymiojo laivo. Po to prieina prie manęs, klausia, ar žinau, kur artimiausias prekybos centras. Bandau angliškai suregzti sakinį, kad aš čia tik nuo vakar, tada toliau seka keli kiti klausimai ir „Where are you from?“ Pradedu sakyti Lithuania, bet vaikinas įsiterpia ankščiau – „Labas“. Man vėl šokas. Negana, kad tą pačią dieną, bet ir beveik tą pačią valandą. Negaliu patikėti savo ausim. Atskridau taip toli, o pirmieji sutikti žmonės – gryniausi lietuviai. Vaikinas paaiškina, kad priėjo, nes pamatė KTU ženklą ant džemperio. Laimės pilnos kelnės. Nuotaika garantuota visai dienai. Tęsiu savo trip‘ą po miestą su šypsena veide.

Labai džiaugiuos atsivežus šį sėkmę nešantį, kitaip ir nepavadinsi, džemperį į Islandiją. O dar labiau dėl to, kad priklausau tokiam šauniam kolektyvui.

Taigi šį kartą tiek. Ir tai tik pradžia.

LAUKITE TĘSINIO…

Autorius: Valdyba