3

«

»

Lap 12

Laiškai iš užsienio Nr. 9

Prieš pat cementuką į mūsų pašto dėžutę įkrito dar vienas “Nemuno” smuikelio – Ievos Gaidukevičiūtės laiškelis Jums, nemuniečiai, iš atokiausio Europos kampelio, atšiauriosios Islandijos. Malonaus skaitymo!

Sveiki, mielieji nemuniečiai : ),

Nepastebimai eina laikas, o ypač – kai esi užsienyje ir veiklos – per akis. Atrodo, dar neseniai rašiau pirmą laišką, o žiūrėk jau ir keli mėnesiai prabėgo. Atrodo, nuveikiau jau tiek daug būdama čia, tačiau pažvelgus iš kitos pusės, dar tiek mažai, o studijų laikotarpis jau perkopė į antrą pusę. Gerai pagalvojus, reikėtų ne sėdėti ir laiškus rašyti, o eiti ir ką nors gero nuveikti. Bet kaip gi nepasidalinsi jau patirtais įspūdžiais su už jūrų marių, trečiuose rūmuose likusiais nemuniečiais.

Per tokį trumpą laikotarpį tiek daug visko teko patirt ir pamatyt, kad net nežinau, nuo ko čia pradėt, o taip noris papasakot viską su smulkmenom. Kad ir kiek mąsčiau, kaip čia būtų galima viską pateikt, priėjau išvadą, kad geriausias būdas – faktai. Taigi šį kartą – keli faktai iš/apie Islandiją/ studijas/ gyvenimą, kurie man pasirodė įdomūs/ keisti ar kitaip patraukiantys dėmesį.

    • Kas be ko, pirmi mano sutikti žmonės buvo lietuviai. Daugiau pasidomėjus – lietuviai yra antri pagal imigraciją Islandijoje. Spėkit kas pirmi? Ogi mūsų draugai lenkai…

  • Islandai turi tokius įvykius kaip Bacon ar Blueberry festival.

  • Taip pat tik čia galima išvysti didžiausią falų pavyzdžių kolekciją, kurią sudaro net 280 egzempliorių.

  • Kaip ir visose Skandinavijos šalyse, viskas labai brangu. Pavyzdžiui, alaus 0,5l be 6lt nenupirksi, o ką kalbėt apie kitus gėrimus ar šventimus bare.

  • Beveik visur, netgi universiteto valgykloje, galima atsiskaityti kortele.

  • Pūdyto ryklio mėsos amoniako kvapas ne pats maloniausias žinant, kad tai dar reiks įsidėt ir į burną.

  • Įėjimas į universitetą ar kabinetus – tik su įmagnetintom lustinėm kortelėm, kai kur dar suvedant ir 6 skaičių kodą.

  • Vairuotojai super duper mandagūs ir malonūs – netikėtai išbėgus į gatvę greičiausiai likčiau sveika ir gyva.

  • Darbo ypatumai (gatvės rekonstrukcija) Islandijoj: vienas kastuvą perstatinėja iš vienos vietos į kitą, antras sėdi, o trečias pasirėmęs į vairą ekskavatoriuj bando neužmigt.

  • Beveik visi islandai kalba laisvai angliškai, netgi pagyvenus močiutė. Ko nepasakytum apie lietuves, kurios net lietuviškai per 20 nepriklausomybės metų neišmoksta (valstybinė Islandijos kalba – islandų).

  • Šis tas iš mados pasaulio. Čia įprasta vaikščiot su kojinėm ir vasarinėm (aukštakulnėm) basutėm/sandalais. Taip pat nieko nuostabaus per didžiausią vėją ir šaltį (kokie +7 šilumos, bet pojūtis tai apie 0. Pati tada buvau su šilčiausia striuke.) eiti gatve tik su trumparankoviais marškinėliais.

  • Kiekvieną dieną šviesus paros metas sutrumpėja 6-7min. Šiuo metu jis trunka beveik 8 valandas.

  • Oras čia gali keistis kas 5 minutes. Per vieną dieną gali būti ir kiaurai permerktas lietaus, ir nudegti saulėje, ir būti apsnigtas.

  • Kadangi Islandijoj beveik nėra miškų, arba jie labai maži ir žemi dėl oro sąlygų, todėl viena iš žinomesnių mįslių turistams –  „What do you do if you get lost in an Icelandic forest?” – You stand up.

  • Populiariausias atsakymas į klausimą „Where are we?“ keliaujant – „In the middle of nowhere“.

Tai vat tokie mano nuotykiai ir potyriai Islandijoj. Na aišku kas be ko, gamta tai tiesiog fantastiška. Kad ir kiek laiko ar kartų bekeliautum, visada nustebsi pamatęs ką nors naujo ar liksi sužavėtas iki tol nematytų vaizdų. Kiekvieną kartą atrasi kažką naujo ir neįtikėtino.

Laukite tęsinio!

Autorius: Valdyba