3

«

»

Rgs 12

MANO NAMAS VIJOKLIAIS APAUGĘS

Mano namas vijokliais apaugęs,
Mano namas beržų šlamesy.
Kur dingai, vai sugrįžk, mielas drauge,
Nekankinki manęs ilgesy.

Nekankinki manęs, nekankinki,
Nežarstyki senųjų žaizdų
Ir širdies širdimi nevadinki,
Ir nesiūlyki meilės nuodų.

Kai sėdėjom po medžių šakelėm,
Abu laukėm gražuolės nakties.
O tai buvo žvaigždelė klajūnė,
Kuri mums jau daugiau nebešvies.

Tavo plaukuos švelniai išsipynę
Sidabriniai, auksiniai žiedai.
Na, tai kas, kad trobelė medinė,
Apkaišyta vijoklių žiedais.

Na, tai kas, kad trobelė medinė,
Apkaišyta vijoklių žiedais,
Na, tai kas, kad aš jauną mergelę
Pamylėjau tyliais vakarais.
Lietuviu liaudies daina