3

«

»

Lap 23

MEILĖS DUOK

Jau užteks pažadų ir tų žodžių meilių,
Kur mane vakarais raminai.
Nebenoriu kentėt, nebenoriu tylėt nebyliai.
Tu sakei: „Mėlynai žydi akys – linai“
Ir žiūrėjai į jas per naktis.
Akyse man šviesa, aš tau viena, viena, viena – aš tikėjau.
Tu sakei, kad išsaugosi meilę man saujoje,
Kad slėpsi nuo blogio šventai,
Bet jei meilės nerodai, nei pats valgai, nei duodi,
Be jos aš jaučiuos sumautai.

Kam viršūnės kalnų, jeigu aš be sparnų,
Jei tavęs pamylėt negaliu?
Kam pabeldei į klėtį, žadėjai mylėti?
Kam gundei meiliu žodeliu?

Priedainis:

Jei gali meilės duok man. (4 k.)

Išdalinai savo liūdesį, skausmą ir nerimą man davei,
Ir savy uždarei lyg narve, kai mane palikai.
Ačiū tau nors už tai, kad bent nemelavai,
Nes dar noriu tikėti bent syk.
Tad jei myli sakyk, laiško man nerašyk,
O ateik ir apkabink.

Kam laiškutį rašei, jei mylėt nemanei,
Kam lyg rūkas tamsoj išnykai?
Kam man saulė spindėjo,
Kam žvaigždės mirgėjo,
Kam klėty mane palikai?

Pried.

KEISTUOLIŲ TEATRAS atl.