NENUSIGĄSK – TAI AŠ

Kai rytą paukščiai dangų palies
Palies medžių rasotą žolę
Ir jų giesmė tave apglėbs,
Nenusigąsk – tai aš.
Nenusigąsk – tai aš.
Kai iš dangaus staiga nelauktas,
Nors visą dieną saulė švietė,
Staiga lietus ims veidą glostyt,
Nenusigąsk – tai aš.
Nenusigąsk – tai aš.
Kai ten toli už jūrų marių
Išvysi pievoj paukštį mažą
Ir jo akis tu pamatysi,
Nenusigąsk – tai aš.
Nenusigąsk – tai aš.
V. Kernagis