3

«

»

Kov 11

Pasakojimas Kovo 11-osios proga

Turime dvi labai susijusias šventes – vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją. Dėl tokio glaudaus jų ryšio, tikiuosi, jog mano pasakojimas apie Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną tiks ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Po koncerto vasario 16-ąją Vandžiogaloje, tą patį vakarą iš Kauno išskridau į Stokholmą ir ten praleidau visą ilgąjį šventinį savaitgalį. Pirmininkui taip mane išlydėjus autobuse, jaučiuosi skolingas bent jau pasakojimą, kaip man sekėsi. Tad, kas dar negirdėję ir kam įdomu, dalinuosi :).

D.U.K.

Ko aš ten skridau? Oficiali versija – atstovauti Nemuną Švedijoje ir sušokti kelis šokius su Švedijos lietuvių bendruomene vasario 16-osios koncerte. Iš tikrųjų, nebūčiau skridęs ten, jei nebūtų manęs pakvietusi mano klasiokė. Kodėl mane pakvietė? Todėl, kad šokančių vaikinų trūkumas – tai globalinė demografinė problema :). Apskritai, jei ta klasiokė nebūtų pakvietusi manęs į savo koncertą 12-oje klasėje, tai labai tikėtina, kad tautinį meną suprasčiau tik taip, kaip jį pateikia „Duokim garo!”. Taigi viskas labai susiję :). Kur dingo mano mobilus? Turbūt įsivaizduojate, kaip vakarėlyje besilinksmindamas Antanas jį pameta… :) Vis dėlto greičiausiai jis liko autobuse iš oro uosto į Stokholmą. Jau geriau būčiau pametęs taip, kaip įsivaizduojate, nei taip kvailai :). Ar susitikau su Pranu? Ne. Skavsta oro uostas, kuriame leidžiasi Ryanair lėktuvai, yra idealiai per vidurį tarp Stokholmo ir Linkopingo, nutolęs 100 km tiek nuo vieno, tiek nuo kito miesto. Tad susitikimas su Pranu po 2 mėnesių nesimatymo būtų buvęs per daug prabangus.

Bendrieji įspūdžiai

  • Skrydžio bilietas Kaunas – Stokholmas (Skavsta oro uostas) kainavo 35 Lt, atgal irgi panašiai. Autobuso bilietas Skavsta oro uostas – Stokholmas į abi puses kainavo apie 80 Lt. Jei būtų reikėję atstovauti Nemuną ir kovo 11-ąją, tai skrydžių buvo galima įsigyti dar pigau – už 24 Lt! Tik reikia turėti arba stebuklingą kortelę, arba gerų draugų su stebuklingomis kortelėmis, kad šiuos bilietus būtų galima įsigyti be jokių papildomų mokesčių.

 

  • Kaunas naktį atrodo pasakiškai… Už 24 Lt galima skristi į Stokholmą vien tik dėl tokio vaizdo.

  • Su Švedija detaliau galite susipažinti, skaitydami Prano pastebėjimus apie ŠvedIJĄ :). Nors… mano akimis vasario vidurys buvo gerokai per ankstyvas dviračiams ir megztukų nusimetinėjimui. Paskaitose taip pat nebuvau, tad neturėjau galimybės išsiaiškinti, kokie vaisiai yra einamiausieji :). Labai norėjau pamatyti švedes-vikinges, moteris iš stuomens ir iš liemens, lygių teisių aktyvistes, pasiryžusias natūra (kumščiu į veidą) atsidėkoti už atidarytas duris ar parodytą kitokį džentelmeniškumo gestą, tačiau jų nesutikau, gal ir mano laimei…

  • Visi švedai kažkur nuolat bėga… Kadangi negyvenęs didmiesčiuose (neskaitant Kauno), tik vėliau supratau, jog čia kaltas metro. Nesvarbu gi, kad kitas traukinys atvažiuos už 5 min., jei matai, kad yra ir už 1 min. – bėgi. Bėgau ir aš.

  • Lietuviai, su kuriais teko bendrauti, vieningai teigė, kad Stokholmas gražiausias vasarą, kai šviečia saulė, kai šilta, kai žydi gėlės, kai kanalais plaukioja laiveliai… Turiu tvirto pagrindo jais patikėti, vis dėlto įmetu keletą nuotraukų, įrodančių, kad Stokholme ir pavasarį gyventi galima :).

 

 

Lietuviškų tautinių šokių kolektyvas Stokholme „Baltija”

Baltijoje šoka įvairaus amžiaus lietuviai. Yra keletas mano amžiaus šokėjų, yra nepilnamečių, yra ir tėvų, kurių vaikai taip pat šoka Baltijoje, pvz., viena mama studijų metais labai norėjo šokti Nemune, tačiau nepalankiai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, tik prieš porą metų Baltijoje įgyvendino savo svajonę šokti; Baltijoje šoka ir laikinai apsistoję Švedijoje (studentai) ir visiškai joje įsikūrę, gyvenantys ilgiau nei 10 m. Viena iš Baltijos vadovių – buvusi VU dainų ir šokių ansamblio šokėja Jurga. 2003 m. kartu su vyru Evaldu jie subūrė visus norinčius šokti Stokholmo lietuvius pirmajai repeticijai ir taip, galima sakyti, atsirado Baltija. Beje Evaldas yra buvęs VU DŠA orkestrantas, tačiau dabar puikiausiai šoka. Kita Baltijos vadovė – buvusi nemunietė Vilma. Ji šoko tuo metu, kai Nemuno meno vadovas buvo H. Ganusauskas. Vilma dažniausiai veda trenažus (liet. apšilimus). Tiesa, tos vadovės abi šoka… Iš šalies pastabas sako tik Jurgos dukra, kuri, man regis, į mokyklą dar neina… :). Taigi visi lygiavimai yra pagrįsti savitarpio supratimu, o šokių eigą atsiminti kiekvieno ansambliečio asmeninis reikalas. O repeticijos vyksta tik kartą per savaitę. Baltija – šokių kolektyvas, muzikantų ir vokalų jie neturi. Tautinis kostiumas – ne mažesnė problema, nei šokantis vaikinas, tačiau vadovai puikiai sukasi ir, palaikydami gerus ryšius su Lietuvos kolektyviais, sugeba aprūpinti šokėjus tvarkinga tautine apranga. Šią vasarą Baltija dalyvaus XIV-oje Tautinių Šokių Šventėje Bostone!

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

Vasario 18 d. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga Švedijos lietuvių organizuotame renginyje šokome Jonpolkį, Kubilą ir Joninių burtus. Be Baltijos koncerte pasirodė ir Indrė Dirgėlaitė („Jei ne auksinės vasaros”) su projektu „White sand songs”, kalbą sakė Lietuvos Respublikos ambasadorius Švedijos Karalystėje Eitvydas Bajarūnas. Pirmoji mano repeticija Baltijoje vyko tą pačia koncerto dieną. Susirinkome gana ankštoje salytėje. Kadangi apšilimą vedė nemunietė, tai jo metu ratelyje atliekami pratimai per daug nesiskyrė nuo tų, kuriuos darome Nemune, tik apšilimas buvo lengvesnis, trumpesnis ir šuoliukų nebuvo :). Nors visus šokius yra tekę šokti, tačiau prieš atvažiuodamas dar kartą juos pasikartojau Youtubėj. Jonpolkis praėjo pakankamai sklandžiai. Daugiau vargo buvo prie Kubilo, kuris yra kartu ir paprastas, ir gana painus šokis. Vis dėlto galiausiai vaikinai Kubilo ratą išsuko taip, kad net nežinau, kada paskutinį kartą yra taip tekę suktis Nemune :). Joninių burtai, turbūt nieko nenustebinsiu, yra sudėtingas šokis, tad ir šokome jį ilgiausiai. Na, ilgiausiai – tai yra pernelyg neapibrėžta, nes kartoti šokį daugiau nei 2 kartus norėjosi ne visiems… :). Po repeticijos nebuvau užtikrintas nei savimi, nei bendru pasirodymu, bet dar laukė viena repeticija. Repetavome jau koncerto vietoje – sename kino teatre. Sceną puošė gilumoje sukrautos padangos. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo likusi dekoracija nuo kažkurio teatro vaidinimo. Atrodė keistai, bet koncerto metu tinkamai apšvietus sceną, jos pradingo tamsoje. Trumpa repeciticija ir tradicinis koncerto laukimas. Vangiai, bet į salę susirinko apie 60 žmonių, o tai visai nemažas užsienio lietuvių skaičius vienoje vietoje. Visi šokiai buvo nufilmuoti, tad galite pažiūrėti, kaip mums sekėsi. Iš karto sufleruoju, kad sekėsi labai gerai – buvo ir linksma, ir kokybiška.

Lietuviškų tautinių šokių kolektyvas Stokholme „Baltija” (2012-02-18)

Po koncerto gavau net gėlę pirmojo koncerto Baltijoje proga! :) Atsidėkodamas už tokią galimybę būti su Baltija, jiems įteikiau lauktuves iš Lietuvos: Nemuno dainynus, „Žalių devynerių” ir šimtalapį. Dar vyko jaukus pasibuvimas lietuvių bendruomenėje (su „Švyturio” alumi), patrakę lietuviški šokiai, o galiausiai netikėtai atsirado ir „pratęsimas” (mobilų, kaip žinia, buvau pametęs jau anksčiau) :).

Pabaigai

Manau, kad Nemunui atstovavau tinkamai ir gėdos nepridariau (net jei buvo vietų, kur sumaišiau ar pamiršau žingsnius). Didžiuojuosi Baltija bei jos Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos pasirodymu! Džiaugiuosi naujomis pažintimis ir šiltais atsiminimais iš skandinaviškojo savaitgalio.

Sveikinu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Būkime lietuviais ir nepamirškime savo tradicijų, nesvarbu kurioje pasaulio vietoje bebūtumėm!

 

Autorius: Antanas