3

«

»

Rgs 06

Pažinkime Kiniją: Kinų menas

Nemunieti, ar Tau kaip tautinio meno puoselėtojui nebūtų įdomu sužinoti, kokios meno formos vyrauja Kinijoje? Jei taip, tuomet skubame patenkinti tavo smalsumą. Tad atsipalaiduok ir mėgaukis.

Kinų visuomenėje yra sutariama, kad jų kultūroje yra šeši klasikinio meno tipai: poezija, šokis, tapyba, muzika, skulptūra ir architektūra. Pasak kinų, iš poezijos atsiranda literatūrinė esė, drama ir grožinė literatūra. Kadangi Kinija egzistuoja jau labai seniai, nenuostabu, kad vis šie menai joje puikiai išsivystė ir sužydėjo. Tad juos trumpai ir apžvelkime.

Šokiai

Remiantis istoriniais šaltiniais, prieš 7 – 8 tūkst. metų Kinijos protėviai jau buvo pradėję šokti. Tuo laikotarpiu tai buvo labai populiarus bendruomeninis užsiėmimas tarp gyventojų. Shang Chinese_women_in_pink,_dancing_(2007-07-05)laikotarpiu šokis Kinijoje tapo bene svarbiausiu įvairių ceremonijų komponentu, kuris apėmė maldas ir garbinimo apeigas. Tuo tarpu šokiai kaip sceniniai pasirodymai išpopuliarėjo Tangų dinastijos periodu. Būtent Tangų šokių tradicijos pasklido iki pat Japonijos, Korėjos bei Persijos. Šio tipo šokius minėtuose regionuose vis dar galima pamatyti ir šiais laikais.

Kinų šokiai apima kovos ir paprastų žmonių šokius, kurie atliekami su tuščiomis rankomis bei yra pasitelkiami ginklai. Tradiciniuose liaudies šokiuose šokėjai naudoja įvairius instrumentus, tokius kaip pjautuvai, kirviai, skėčiai, šiaudinės skrybėlės ar šalikai. Aprangos detalėms nevengiama naudoti ir ilgų ištęstų rankovių. Svarbu pridurti, kad liaudies šokių tipai priklausydavo ir nuo regiono, pavyzdžiui, liūto šokis buvo šokamas Hebei ir Guandog srityse, arbatos rinkimo šokis Junano regione, o didysis yangge – šiaurės rytuose.

05ChineseDanceAcademy01

1000hands1

Muzika

„Šeši Klasikiniai Menai“, apie kuriuos gerai nusimanė Konfucijus, buvo labai svarbūs Senovės Kinijos kultūros vystymuisi. Filosofo teigimu, muzika yra viena svarbiausių švietimo sudedamųjų dalių. Nenuostabu, kad šios šalies muzikinės ištakos siekia XII – III a. pr. m. e.zimeiW-1024x682

Remiantis pasakojimais ir legendomis yra manoma, kad Ling Lunas pagamino pirmąsias bambukines fleitas, kuriomis gebėjo atkartoti įvairių paukščių garsus. Imperatorius Huangdi įsakė išlieti varpus, kurie derėtų su šiomis fleitomis. Taigi, varpeliai, su kuriais buvo grojama Kinijoje, yra puikus įrodymas, kad prieš 2000 metų jau buvo dvylikos natų oktava ir pustoniai. Seniausiu užrašytu kūriniu laikoma pjesė ciniui „Vieniša orchidėja“, sukurta maždaug X a. pr. m. e. Ilgainiui, kinai ėmė domėtis vakarietiškomis muzikos tradicijomis, jų muzikoje atsirado džiazo, elementų. Į valdžią atėjus komunistams, buvo imta skatinti kurti muziką remiantis liaudies dainomis.  Komunistai įsitvirtinę Kinijoje populiariąją Chinese-Culture-Shortmuziką paskelbė pornografine. Pasibaigus Šaltajam karui, Kinijoje išpopuliarėjo vadinamoji ,,šiaurės vakarų vėjo“ muzika, iš kurios  išsivystė kinų roko muzika. Šiais laikais rokas gyvuoja praktiškai tik Pekine ir Šanchajuje. Dėl to, kad neturi valstybės paramos, ši muzika negali pasiekti didelės auditorijos ir nėra itin populiari.

Kadangi Kinijoje labai paplitęs piratavimas, nemažai įrašų kompanijų pirmiausia albumus išleidžia Taivane ir Honkonge, o didžiojoje Kinijoje jie pasirodo vėliau. Kasmet Pekine vyksta šiuolaikinės muzikos festivalis „Midi“, Junnano provincijoje – „Sniego kalno“ festivalis.

Prie muzikos taip pat galima priskirti ir operą, kuri Kinijoje yra gana specifinė, nes į vieną visumą yra sujungiami pasakojimas, muzika, akrobatika, kostiumai ir grimas. Kinų operos muzikai būdingas aukštų tonų dainavimas, kuriam pritariama mušamaisiais ir styginiais instrumentais.

  

Tapyba

Ši meno sritis nuo pat Neolito amžiaus turėjo labai gerai technikas. Archeologiniai atradimai Liu_Maoshan_Scenery_art_painting_RSCSCUTCRPbLMS21atskleidė, kad pirmieji Kinijos gyventojai tais laikais jau buvo pradėję tapyti ir taip ant akmens išreikšdavo savo mintis. Ilgainiui ji išaugo į sudėtingų kraštovaizdžių vaizdavimą. Ankstyvieji paveikslai buvo gana praktiški ir turėjo aiškią funkciją – buvo naudojami arba kaip kapų tapyba, arba vaizdavo tam tikro regiono religinius arba filosofinius mokymus. Vėlesniais laikotarpiais tapyboje atsirado daugiau išraiškos laisvės ir individualizmo. Tai buvo ypač pastebima Juan dinastijos laikotarpiu, kada daugiausia tapybos darbų buvo budistinės tematikos.  Ši senovinė tapybos, poezijos, dailyraščio ir antspaudų integracija meno pasaulyje yra unikali.

Vienas žinomiausių kinų tapybos stilių yra literati. Šis stilius kilo iš teismo tapybos, kuri buvo užsakoma konkrečiam tikslui, o tapytojai paprastai būdavo intelektualai ir teismo darbuotojai. Ilgainiui šis stilius pasidarė ekspresyvesnis, meistriškesnis, imta kurti peizažus bei tapyti kraštovaizdžius.

336-chinese-painting-3cnag241775

 

Skulptūra ir architektūra

Kinijoje skulptūra atsirado ne vėliau, kaip maždaug 10 tūkst. m. pr. m. e. Galime teigti, jog daugelis atkastų senovinių namų apyvokos rakandų iš tiesų yra skulptūros. Qin, Han, Wei, Jin, Tang ir Song dinastijų laikotarpiais sukurtos skulptūros ir indai parodo neabejotinai puikius skulptorių įgūdžius. Imperatoriaus Ši Huangdi mauzoliejuje atkasta Terakotinė armija, kuri yra laikoma aštuntuoju pasaulio stebuklu, bei didžiulės budos statulos yra puikus senovės Kinijos galybės įrodymas. Be religinio pobūdžio skulptūrų, kitos populiarios temos buvo gyvūnai: galvijai, arkliai, šunys, kiaulės, lokiai, tigrai ir liūtai.

3052181121_8831b19bb6_bchinadragon04h20110330-fzx-004b1(0)

  

Literatūra

Kinų poemos buvo sukurtos labai ankstyvais laikais. Dainos apie darbą, meilę, maldos religingose ceremonijose ir romantiškos meilės dainos galėjo būti dainuojamos ir deklamuojamos. Nenuostabus, kad senoviniai mitai ir legendos, epinės poemos, buvo didžiausias šalies literatūros šaltinis. Kinų proza Qin ir Han dinastijų laikotarpiu buvo daugiausia apie istoriją ir filosofiją.

Ancient-China-literature-1CMOC_Treasures_of_Ancient_China_exhibit_-_bronze_zhou_jie,_detail

Taigi, šį kartą tiek norėjome pristatyti apie Kiniją. Tikimės, kad pasidomėjus Kinijos kultūra, kelionės į šią šalį laukiate dar labiau, o kad laukti būtų skaniau, t.y. smagiau, kviečiame laukti kito pranešimo, kuriame bus pristatomi kinų virtuvės ypatumai.

Vienas netikėtas faktas:

Šešėlių teatrą išrado kinai, kurie turi apie tai turi legendą, kuri yra paremta tikrais faktais. Daugiau nei prieš du tūkstančius metų netikėtai mirė labai mylima valdovo Chano Udi žmona. Valdovas taip nusiminė, jog nebenorėjo nei valgyti, nei gerti ir visiškai nebesidomėjoDragon valstybės reikalais. Chano Udi patarėjas nebežinojo, ką ir daryti, kaip sugrąžinti valdovą prie valstybės vairo. Susimąstęs patarėjas slampinėjo po miestą, kol pamatė žaidžiandžius vaikus. Ir tada jam šovė į galvą idėja… Jis greitai sugrįžo namo ir ant medžiagos gabalo nupiešė mirusiosios valdovo žmonos siluetą, nudažė jį, pritaisė prie gautos figūros “rankų” ir “kojų” plonytes virveles. Kai sutemo, jis užtraukė užuolaidą ir sustatė žvakes taip , kad šešėlis valdovui puikiai matytųsi. O paskui ėmė tampyti virvutes ir moters šešėlis ėmė šokti! Valdovas šypsojosi pro ašaras – šis mažas spektaklis jam labai patiko. Greitai jis grįžo prie valstybės reikalų, o šešėlių spektaklis tapo mėgstama rūmų pramoga.

Taigi, oficialiai šešėlių teatras Kinijoje įregistruotas Sun dinastijos laikais – ši dinastija valdė nuo 960 iki 1279 metų. Tais laikais atsirado nemažai klajojančių cirkų ir mažų teatrėlių, žinoma, suklestėjo ir šešėlių teatras. 13 – 14 amžiuje šešėlių teatras buvo mėgstama toli nuo gimtųjų kraštų esančių karių pramoga. Manoma, kad šešėlių teatras keliavo po pasaulį kartu su Čingischano ordomis.

51cbb77b2c9d8b35548903a66c7235cf