3

«

»

Sau 29

SODAS

Kai vakare mano sode žaidžia linksmai saulės blyksniai,
Vėjas tingus supa lapus, drasko lipnius laiko tinklus,
Ten už ribos sprangios dulkės, miesto kaitroj pėdos smulkios,
Nepagalvok, nesiskundžiu, nepagalvok…

Lyg po lietaus šilto švelnaus čia ateinu, kai pavargstu,
Ir nuo žolių rasą geriu lyg iš mažų laimės delnų,
Čia aš tikiu savo žodžiais, būti galiu nevienodas,
Toks koks esu, geras, blogas, toks koks esu…

Priedainis:

Sodas, į kurį vienas einu slapčia,
Kai kliedesy slogiai rimsta miestas vakare
Ir duris uždarau tvirtai paskui save,
Kai visi laukia miego valandos.
Medžių šlamesy lapų gyvam šilke
Eikli mintis tartum juoko aidas kalnuose
Ir viltis snaudžia naujo ryto laukime,
Ir širdis atsigauna erdvėje kai diena užmiršta.

Ką gi vėlu virsta šalčiu taip laikina sodo vėsa,
Grįžt neilgai jeigu žinai, sodas deja tik svajose,
Keista tik tai, jeigu niekad ten nebuvai miestui miegant,
Tai netoli, jeigu tiki, rasti gali…

Pried.
T. AUGULIS atl.