3

«

»

Lap 07

Tautvydas Baltramonaitis

tautvydas_baltramonaitisJis:
• Galingasis tenoras, kadenciją baigęs ansamblio pirmininkas.
• Į ansamblį atėjo sekdamas vyresnėlės sesers Inetos pavyzdžiu. Tik įstojęs į universitetą prisistatė į Trečius rūmus ir taip pradėjo savo nemunietišką istoriją.
• Už krikšto vardą dėkingas Gedui Miklovui (sako, kad ant jo nepyksta…).Čečmechas visai nieko vardas, tik nenorėčiau būti juo vadinamas ilgiau nei vieną dieną…”
• Džiaugiasi, kad ansambliui vadovauja aukščiausio lygio specialistai, puikūs žmonės ir kolegos kiekvienam ansambliečiui. “Jei nežinočiau, galvočiau, kad visi kūriniai vadovams pateikiami lyg ant lėkštutės, o jiems belieka mus visko išmokyti… Bet anaiptol taip nėra. Jie ne tik puikiai vadovauja mūsų ansamblio žanrams, bet taip pat kuria profesionalias aranžuotes, choreografiją – gražina mūsų repertuarą naujomis dainomis, muzika ir šokiais. Be šių vadovų neturėtume tokio plataus ir įdomaus repertuaro. Mūsų vadovai yra tikri  menininkai – atsidavę nemuniečiai!
• Piktinasi paklaustas, kodėl lanko Nemuną. Kodėl turėčiau nelankyt? Juk tai mano gyvenimas!”
• Tvirtina, jog visos Nemuno šventės iš esmės yra nuostabios, kupinos tradicijų ir nepakartojamų akimirkų. “Kadangi pastaruosius tris metus teko labiau organizuoti, nei stebėti šventes, man jos daugiau mažiau vienodai įsimintinos. Todėl čia įvardinčiau ne visai tradicinę šventę, bet tikrai labai nuotaikingą ir man artimą – „Žiemos žaidynes“. Kai lauke temperatūra siekia -20 laipsnių, o mes 3-4 valandas vaikštom po mišką: žaidžiam orientacines, vėliau kepam dešreles ir šildomės pačiais įvairiausiais būdais – jausmas tiesiog nuostabus!”
• Įsimintiniausias koncertas – konkursas “Kadagys 2010″
• Mėgstamiausia daina – “Nemuno jaunystė”, nes tai pirmasis kūrinys, kurį teko dainuoti atėjus į ansamblį.
• Apie savąjį žanrą sako: “Vokalai – bokalai… Kai tik atėjau į šį žanrą mane stebino jų balsai ir muzikalumas, žavėjo juokeliai, patiko po repeticijos kartu atsigerti alaus… Kaip ir dabar, ką čia slėpti… Labai labai geras, didelis ir draugiškas žanras… Trūksta tik šalia sėdinčių jaunuolių/ senolių – Jono, Remio, Karoluko ir Gedo – mano mokytojų.
• Teigia, jog didžiausias jo išskirtinumas tai, jog yra tenoras, nes jų – mažuma. Buvo visose kelionėse, kuriose tik galėjo: Lenkijoj, Portugalijoj, Turkijoj, Meksikoj. 2010 m. pateko į valdybą, ten užėmė metraštininko poziciją, ir jau tais pačiais 2010 m. spalio mėnesį tapau ansamblio pirmininku. “Dvejus metus ėjęs pirmininko pareigas, džiaugiausi galėdamas toliau puoselėti mūsų ansamblį. O šiaip esu labai paprastas ir nelabai kuo išsiskiriantis ansamblietis, nebent tuo kad mėgstu pakalbėti, ir kai kada garsiai padainuot, bet šią ydą jau bandau išsigydyti.”
• Nemuniečiams sako: “Džiaugiuosi, kad galiu būti šios didelės šeimos dalimi. Ir, jei kas dar nežinote ar nesuprantate to, žinokite: kiek duosite Nemunui, tiek, ir dar daugiau, gausite iš jo atgal
Pampabraram!”
Atėjo 2008