3

«

»

Rgp 24

TOSTAS

Jeigu taurės pilnos, širdis pilna, ar beverta
Pro pirštus žiūrėt į Tau atsivėrusią širdį?
Tad išgerkim už tai, kad rytoj nenorėtumėm verkti,
Tad išgerkim už tuos, kurie šiandien mūsų negirdi…

Ir už tuos, kurie Olimpo papėdėje klūpo,
Ir už tuos, kurie akmenim pavirtę tyli,
Už aklus bebalsius gyvus palaidotus toli,
Už visus užpustytus klampaus keliaujančio smėlio.

Už keistus, kurie amžinai nepasako žodžio,
Už teisius, kurie kai nežino tiesos tyli.
Už gražius, už tuos, kurie nepažįsta grožio,
Ir už tuos, kurie viską pasauly supranta ir myli…

Ir už gaudžiantį vėją jūroj, už lietų virš dykumos,
Už laišką, kurio nelaukei, už draugą, kuris tik ateis,
Už liūdną saulę dangui, už liūdnas akis mamos,
Už tuos, kurie kada nors atleido… arba atleis…